Patriotizmas (iš lot. patria ‘tėvynė’) – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais – aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra. Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, – tuomet tai laikytina šovinizmu. Patriotizmo apraiškos išryškėja kylant tautiniams, teritoriniams konfliktams, ginant savo kraštą ir valstybę. Tokiose situacijose puolančio priešo sutapatinimas su visa jo tauta virsta nacionalizmu.
Patriotizmas dažniausiai skatinamas valstybės, nes ši nori užtikrinti savo saugumą nuo išorės priešų ir išlaikyti savo gyventojus lojaliais valdžiai. Patriotizmas ugdomas per švietimo sistemą, žiniasklaidą ir religines institucijas, valstybinių ir tautinių švenčių metu, patriotines organizacijas – Skautai, Ateitininkai, Šauliai, karių savanorių susivienijimai ir kt., kurios vadovaujasi šūkiu – „Dievui ir Tėvynei“ ar pan. Patriotizmu persmelkti valstybiniai himnai. Būna, kad prisidengiant patriotizmu savaip interpretuojami ir perteikiami istoriniai faktai ir iškraipomas istorinis teisingumas. Kosmopolitai yra linkę patriotizmui suteikti nacionalizmo atspalvį, o nacionalistai – pradinės nacionalizmo pakopos vaidmenį.
Pagal 1990-1992 ir 1995-1997 m. atliktus sociologinius tyrimus aukščiausi patriotizmo rodikliai buvo JAV, PAR, Kanadoje,Venesueloje, Peru, Turkijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Patriotizmas)
Šiandiena galvojau apie mūsų tautos patriotizmą. Teko būti šiandien tokioje situacijoje kai atlieki bendrą darbą savam miestui, vadinamoji talka. Turbūt mūsų visuomenė vis dar prisimena tarybinės Lietuvos talkas, kurios buvo priverstinės. Šiuo metu visada yra pasirinkimas. Yra visada siūloma, bet visada galima ir atsisakyti. Tai nėra prievarta. Baisu kai žmonės kurie atėjo į talką dėl to, kad jiems darbdavys pasiūlė pasirinkimą, o jie vis dar nepatenkinti, arba tai daro dėl akių. Jeigu tau nepatinka arba netinka, nedalyvauk – atsisakyk, bet atėjas nerodyk nepasitenkinimo. Išgirdau įvairių frazių, kurios tiesiog buvo persmelktos nepasitenkinimo. Tai gi žmonės, niekas nevertė, tai buvo pasirinkimas. Galėjote atsisakyti.
Man asmeniškai visada smagu prisidėti savo darbu prie miesto tvarkymo, jo puoselėjimo, ar tobulinimo. Svarbu, kad toje aplinkoje kurioje aš gyvenu, būtų kuo daugiau pozityvių žmonių, gerbiančių savo gyvenamąją vietą, bendruomeniškumą, bei didžiuotųsi savo miestu. Noriu, kad mano vaikai augtu ir gyventu tvarkingoje aplinkoje ir matytu tinkama pavyzdį. Vaikai yra mūsų ateitis ir mūsų atspindys veidrodyje. Prisiminkite tai, kiekvieną kartą, kai burnojate ant kitų.
Visi visada kaltina valdžia, bet piliečiai, mes ją išsirenkame, patys, eidami į rinkimus ar neidami į juos. Tai mūsų pasirinkimas, tai mūsų laisvė, tai mūsų atsakomybė, galų gale tai mūsų gyvenimas. Neburbėkite ir nepykite ant viso pasaulio, dėl turimo rezultato, bet kai ateina pasirinkimo momentas, pasirinkite taip kaip Jums norisi, o ne kaip Jums patogiau.
Gali kažkas teigti, kad tai ne mūsų darbas miestą tvarkyti. Norėčiau tokių žmonių paklausti, o tai kas privalo, valdžia? Valdžia nėra mūsų valstybė, ji tik valdymo organas, kuris kartais daro netinkamus sprendimus. Mano pirmas darbdavys sakydavo, kas nedirba tas neklysta. Biblijoje sakoma „Neteisk ir nebūsi teisiamas“. Gal tai naivu, bet žinau, kad pykčiu ir baisiausiu nepasitenkinimu nieko nelaimėsi. Tiesiog būkite atlaidesni, supratingesni vieni kitiems, valdžia taip pat yra žmonės. Neteisinu ir neginu jų, bet tai, kad kažkada padarėme netinkama sprendimą jie nekalti. Todėl dėl savo gyvenimo kokybės ar nuotaikų kaitos, visada prisiimu atsakomybę sau. Prisiminkite, visose situacijose turite pasirinkimą.
jolitazukeliene.com 