(Ne) Vertinimas

Pirmą kartą apie tai, kad reikėtų visą girdimą informaciją vertinti labai atsargiai, išgirdau studijuojant taikomosios etikos magistrą. Etikos dalyko pagrindinis tikslas žmoguje išugdyti kritinį mąstymą. Pirmąjį studijų pusmetį nelabai supratau kas tai yra. Tačiau studijuojant vis daugiau filosofijos, klausant gerbiamos dėstytojos Rasos Aškinytės – Degėsienės, darėsi vis aiškiau ir aiškiau. Dviejų metų studijas prisimenu labai gerai, kiekvieną dėstytoją prisimenu su didele pagarba ir kasdien viduje filosofuojant prisimenu, kiekvieno iš jų padarytą įtaką mano asmenybės pokyčiams ir kitokio pasaulio matymui. Niekada nepamiršiu paskaitos, kurios metu perskaitėme vieną filosofinį tekstą, pradėjome jį nagrinėti, diskutuoti, lyg ir priėjome kažkokį požiūrį, o paskaitos pabaigoje dėstytoja sako: „O jūs galvojate, kad tai ką perskaitėte tai yra viena tiesa? Tai yra tik vieno autoriaus interpretacija, situacijos ir žmonių vertinimas. Tai yra tik jo požiūris. Tai nėra tikroji tiesa.“ Pamenu, po tos paskaitos važiuodama namo ilgai galvojau apie tai kas yra tikroji tiesa. Ir tai ką mes galvojame, kad matome, ne visada gali būti tikroji tiesa. Ir gal pasakoje Eglė žalčių karalienė iš tikro ji nebuvo vargšė pagrobta žalčių, o gal vargšas Žilvinas išduotas begėdės Eglės buvo žiauriai nužudytas? 😊

Štai tada, prieš keturis metus buvo pasėtos pirmosios nevertinimo sėklos. Prisimenu, vienas dėstytojas, paskaitą pradėjo tokiu sakiniu: „Ar žinote, kad istorija yra pletkų mokslas?“ Visi nuščiuvome. Bet jis labai gerai pagrindė savo teiginį. Kiekvienas istoriniame įvykyje dalyvavęs žmogus, ar net valstybė, istoriją pasakoja iš savo pozicijos, nes kiekvienas tą patį įvykį mato skirtingai. Ne be reikalo Lenkija teigia, kad jie laimėjo Žalgirio mūšį, nes jiems atrodė, kad Lietuviai traukiasi. Nepaaiškinsi kiekvienam dalyvaujančiam mūšyje, kokia yra strategija, kuri kinta nuo esamos situacijos. Kai užrašinėja istoriją, atsižvelgia į kiekvieno pasakojimą. O kiek dar užrašantis interpretuoja? O kiek pridėdavo, tas kuris perrašinėdavo rankraščius? Tad ne tik istorija dažnais atvejais yra pletkų mokslas, bet ir dabartinės gyvenimiškos situacijos.  Kiekviena, kasdienė gyvenimiška situacija, kiekvienam atrodo labai skirtingai. Mes su vyru būname vienoje kelionėje, kartu keliaujame, bet visada pasakojame skirtingai. Ir dažnai jis juokiasi iš manęs: „Atrodo, kad tu kitoje kelionėje buvai.“ 😊 Kai kartą teisme teko kartu su vyru pasakoti apie tą patį įvykį, kaip liudininkams, abu papasakojome skirtingai. Kaltinamasis teisėjai norėjo prieštarauti, o ji iš karto pasakė, kad esminės detalės sutampa, o tai kad pasakoja skirtingai, galima suprasti, jog tai tiesa. Tad, šeimoje, darbe, tarpusavio santykiuose ne retai iš to kyla labai daug nesusipratimų.

Vėliau besimokinant neurolingvistinio programavimo, buvo labai akcentuojama, kad svarbu yra nevertinti, ne tik situacijų, bet ir žmonių. Kiekvienas, vertiname kitą žmogų pagal savo vertybių prizmę, pagal savo įsitikinimus ir turimą patirtį. Dėliojame į lentynėles, šitas geras, šitas blogas, šitas šeimos žmogus, šitas rimtas verslininkas, šitas palaidūnas, šitas savimyla, šitas išdidus, šitas guru, šitas nušvitęs ir t.t. Su kuo daugiau žmonių bendrauji, tuo daugiau lentynėlių atsiranda. Tada bendraujant atsiranda išankstinė nuomonė ir nori nenori, nusistatymas. Kaip bendrauji, taip ir gauni bumerangu atgal. Pabandykite, pakeisti nuomonę apie žmogų kurį jau, jūsų nuomone gerai pažįstate. Jeigu žinote, kad vienas ar kitas žmogus yra neatsakingas (vertinimas), galvoti, kad jis yra tiesiog žmogus. Nevertinimo žavesys yra tame, kad iš tikro kiekvienas žmogus, keičiasi kiekvieną minutę. Taip, yra nemaža tikimybė, kad jis pasielgs taip kaip visada, tačiau ir mes kiekvienas savo įpročius sunkiai keičiame. Tad nenuostabu, kad kasdieniai įpročiai labai daug lemia mūsų gyvenimo kokybės. Bet tai nereiškia, kad jūsų įvertintas žmogus, vieną gražią dieną, nepakeis savo įpročių ir nepasikeis iš esmės. Tada jūsų vertinimas apie vieną ar kitą žmogų yra niekinis, kurį galite kišti giliai į kišenę.

Nenuostabu, kad nevertinti kiekvienam iš mūsų yra labai sunku. Mus vertino nuo pat mažens. Atsimenu, kai buvau dešimtokė reikėjo rinktis, pagal kurį profilį mokinsiesi vienuoliktoje klasėje. Mes buvome antra karta išmėginusi šį malonumą. Turėjome rinktis tarp humanitarų ir realų. Deja tuo metu tėvai negalėjo patarti, nes patys pirmą kartą su tuo buvo susidūrę. O mūsų gabumus, vienai ar kitai mokslo pakraipai testavo psichologė. Atsimenu rezultatus, nes jie ir dabar turi nemažą įtaką mano gyvenimui ir pasirinkimas. Giliai į pasąmonę įsirėžė vertinimas. Visi klasiokai gavo rezultatus, arba realas, arba humanitaras. Pas mane rezultato nebuvo. Kai nuėjau pas psichologę paklausti apie savo rezultatus, ji pasakė, kad tu gabi ir ten ir ten. Sunku pagal mano testo rezultatus pasakyti kuriame profilyje esu gabesnė. Tad kai reikėjo rinktis, mano mama, kažkodėl nusprendė, kad man kalbos bus lengviau ir taip tapau humanitare. Turėjau atsisakyti mėgstamos biologijos ir chemijos dėl, ir dabar nesuprantamos, fizikos. Nieko nesigailiu, nes dėka humanitarinių mokslų pakraipos, domiuosi žmonių santykiais ir juos nagrinėju, tačiau dėl to nesu prastesnė buhalterė. Tad išankstinis vertinimas kiekvienam žmogui uždeda tam tikras etiketes ir savęs vertinimus. Sunku save įtikinti, kad esi atsakingas, jeigu visi aplink kartoja: „Na va, taip ir galvojau, kad tu pavėluosi ir vėl nepadarysi darbo iki galo.“ Taip pat yra ir su kito žmogaus pervertinimu: „Va tu tai gali didelį namą pastatyti ir daug pinigų uždirbti“. Jeigu žmogus  nepatenkina mūsų iškeltų lūkesčių, mes jaučiame nusivylimą, o pervertintas žmogus, nepilnavertiškumą.

Tad kiekvienam šiandien norisi palinkėti nevertinti, prisimenant jog žmogaus įvertinti negalime, nes jis yra nuolat kintantis. Jis gali būti blogas, pagal jūsų įsitikinimus, bet už kelių minučių meilus, taip pat pagal jūsų įsitikinimus. Nėra vienos tiesos, yra tik jūsų nuomonė, kuri formuoja jūsų tarpusavio bendravimą su šalia esančiu žmogumi.

Iššūkis savaitei „Nevertinti“

Ant A4 formato lapo parašykite 7 žmones su kuriais dažnai bendraujate. Parašykite vardą ir pirmą kilusią mintį (vertinimą) apie jį. Kiekvieną savaitės dieną išsirinkite žmogų su kuriuo stengsitės bendrauti, kaip pirmą kartą. Pabandykite nevertinti. Pabandykite, išsirinktą žmogų pamatyti kaip pirmą kartą, kaip visiškai nepažįstamą.

Jūsų Jolita Žukelienė