Iškritęs iš sistemos

Neseniai vienai savo kolegei rašydama žodžius „iškritęs iš sistemos“ pradėjau juoktis. Žinote kodėl, nes prieš tai kalendoriuje perskaičiau dienos citatą – „Žmogus visada gimsta kaip originalas, bet labai dažnai numiršta kaip kopija“. Visada galvojau, kad esu kitokia.

Vakar turėjau užduotį save pristatyti, o man ši užduotis sunki, nes esu labai įvairiapusis žmogus, mane domina labai skirtingi dalykai ir turiu labai skirtingų veiklų. Kartais kitiems atrodo visai nesusijusių tarpusavyje, tačiau tik neseniai pradėjau pastebėti, kad šios visos veiklos turi sąsajų, nes visos jos apie žmones ir kartu apie šeimas. Tad šį kartą leidau sau drąsiai ir iškėlus galvą prisistatyti. Viduje kaip ir visada virė ego, išdidumas ir pasitenkinimas savimi. 😊 Kaip pradėjau skaityti kitų žmonių prisistatymus supratau, kad niekuo aš čia ne ypatinga, daugelis veiklių žmonių turi po kelias ar net keliolika visiškai skirtingų veiklų. Visiems kaip ir man, sunku save trumpai pristatyti, nes veiklų sąrašas labai ilgas. Jos visos apie prisistatantį žmogų ir jos visos viena kitą papildo. Ši užduotis atmerkė akis, kad ne aš viena tokia, neturinti vienos nuolatinės vietos ir vis svajojanti, bandanti, einanti, klystanti, klumpanti ir vėl stojanti, kurianti ir veikianti. Tai manau visų veiklių ir nuolat ieškančių, bei kuriančių žmonių savybės. Kurie žino, kad yra daugiau nei materija, kurie mato pasaulį ir visatą su daug galimybių, daug neištirtų, neparagautų ir mums dar toli gražu sunkiai suvokiamų dalykų. Besistengiančių priimti save, kitą ir kitokį, nuolat besimokančių iš savo veiksmų, priimdami pasekmes kaip pamokas ir patirtis. Gal dėl to vis bando ir vis veikia, nes tiki, kad nėra nesėkmės, yra tik pamoka. Na, o veikti galime tik tarp žmonių, su žmonėmis, ir žmonėms.

Tad visgi, sistema. Dažnai girdime „aš ne sistemos žmogus“, „sistema mane suvalgė“ ir aš pati ne kartą sakiau „nežinau kiek dar sistemoje išbūsiu“. Bėgant laikui suvokiau, kad nėra sistemos kažkokios atskiros ar kokios nors biurokratinės kaip mes ją įsivaizduojame, kad ji atskira ir visiškai nesusijusi su mumis. Iš tikro esame visi sistemos dalis. Esame sukurti būti bendruomenėje ir būryje. Pagalvokime apie „sistemą“ kaip mes susergame, kai reikia vaikus leisti į mokyklą, kai reikia susirasti darbą. Sakysite jeigu einu dirbti tik sau ar verslui, tai nepriklausau sistemai? Deja pagalvokite apie jūsų mokamus mokesčius, sveikatos draudimus ir netgi vaikų mokymąsi šeimoje, ir visgi mes esame visi sistemos dalis. Tik dirbdama „sistemoje“ ją pažinau, perpratau ir suvokiau, kad nepriklausymas „sistemai“ yra tik iliuzija. Žmonės visada gyveno „sistemoje“, nes tik taip galime išgyventi. O jeigu „sistemą“ suvoktume ne kaip biurokratinę sistemą, bet kaip žmonių sistemą arba sistemą iš žmonių? Gal tada būtų lengviau suprasti, kad vienais istoriniais periodais buvo geresnė žmonių sistema, kitais blogesnė, bet ji visada buvo. Turime žinoti, kad esame vieni kitiems reikalingi. Visai nesvarbu, kur dirbi, ką valgai, kuo tiki, kokia tavo kilmė, kokios tavo vertybės, požiūris ar mintys. Dėl didelio pasaulio mobilumo, susisiekimo galimybių ir technologijų  esame vieni kitiems reikalingi. Tuo pačiu turime suvokti, kad mes – žmonės būryje, bendrystėje, sistemoje turime galią viską griauti ir turime galią viską statyti. Nors didžiausias šių laikų iššūkis išbūti vieniems su kitais taikoje, tačiau mes visada galime rinktis, kurią pusę praktikuoti. Svajoti, džiaugtis, kurti, statyti ir eiti į priekį, ar pykti, priešintis, griauti ir eiti atgal. Aš renkuosi svajoti ir džiaugtis kad ir mažiausiais laimėjimais, kurti nors ir mažus dalykus, statyti nuo didelių materialių dalykų iki nematerialių dėkingumo santykių. Šiandien vienam senam draugui po daugiau nei 18 metų išdrįsau parašyti ir padėkoti, kad tada jis mane padrąsino, patikėjo manimi ir taip pakeitė mano gyvenimą į tą kelią, kuriuo einu.

Priklausau žmonių sistemai, išlieku žmonių sistemoje, kartu ir džiaugiuosi, kad galiu būti su žmonėmis, tarp žmonių ir dėl žmonių, kurie supa mane. Be iliuzijos, kad yra “jie“ ir esame “mes“. Svarbiausia žmonių sistemoje atrasti savo unikalumą. Išmokyti savo vaikus būti žmonių sistemoje, bei padėti jiems atrasti jų unikalumą. Juo prisidėti kuriant, o ne griaunant.

Jūsų Jolita