Visada buvau teisybės ieškotoja, nepatogi kitiems, tiesiai šviesiai sakanti ką galvoju. Gyvenimas mano principingą teisybės ieškojimą šiek tiek nuramino. Pati pastebėdavau, kad principai kurių laikausi nėra naudingi man pačiai. Kartais kai pažiūrėdavau iš kitos pusės pasirodydavo, kad aš nebuvau tokia teisi kaip maniau. Prieš gerus 15 metų pradėjau mokytis lankstumo, kritinio mąstymo, aplinkos stebėjimo. Principingumas, kategoriškumas ir užsispyrimas yra geras motyvatorius siekti savo užsibrėžtų tikslų, manau tai geras varikliukas atsistoti nuo sofos ir judėti pirmyn. Lankstumas, kritinis mąstymas, aplinkos stebėjimas padeda nebūti karštakoše, leidžia atsirasti racionalumui, pastebėti iš pirmo žvilgsnio nepastebimus dalykus, taip galima numatyti kelis žingsnius į priekį ir susidėlioti galimus scenarijus. Nors prieš tris metus kai išeidinėjau iš vienos darbovietės, man palinkėjo nebūti tokiai kategoriškai, o laikui bėgant pamatai tai sakiusį žmogų tam tikroje situacijoje labai kategorišką ir nelabai lankstų, supranti, kad kiekvienas gyvename savo suvokimo pasaulyje. Savo kategoriškumo ir lankstumo rėmuose. Ką išmokau svarbiausia būti sąžininga sau pačiai. Jeigu man atrodo, kad turiu būti tam tikroje situacijoje kategoriška, tebūnie. Jeigu jaučiu, kad reikia lankstumo, galiu būti ir lanksti ir prisitaikanti ir suvokianti, kad principai ne visada yra svarbiausia. Jautrumas aplinkai yra pats geriausias indikatorius, priimant teisingus sprendimus man. Kitiems mano kategoriškas ar lankstesnis sprendimas gali būti nesuprantamas, nenaudingas, kartais net kvailas, tačiau man jis tuo metu geriausias. Jautrumas aplinkai. Matyti, girdėti, uosti, liesti, jausti, būti tą akimirką, toje akimirkoje. Daugiau klausyti, stebėti visas aplinkui vykstančias smulkmenas. Jautrumas kitam žmogui, jo jausenai, liūdesiui, baimei, pykčiui, džiaugsmui. Atvirumas ir nuoširdumas viskam kas vyksta aplinkui, neignoruojant, neprabėgant, bet jaučiant. Visada, šį kito, ir kartu per kitą, savęs suvokimo jautrumą norėjau perduoti savo vaikams. Turėjau lūkestį, kad būnant atvirai ir nuoširdžiai su vaikais, jie bus tokie pat jautrūs aplinkai.
Kai vakar grįžus mano dukra iš mokyklos, pradėjo pasakoti apie susitikimą su Gintare Razulevičiūte, kuri yra neįgali, buvau atvira ir klausiausi. Gintarės pasidalintos mintys su vaikais, kaip ji tapo neįgali ir kad kai kažko netenkame tada suprantame to vertę, mano dukrai atvėrė savęs suvokimo galimybes.
Visada savo vaikams kartoju, kad mes su jų tėte padovanojome jiems kūnus, kurie yra jų tikrieji namai, kuriuos reikia mylėti, saugoti ir prižiūrėti, nes juos jie turi vienintelius, kuriuos sunku remontuoti, o pakeisti neįmanoma. Mano dukros pasidalinimas, kad ji visada galvojo, kad nieko čia tokio gerai nematyti į tolį, bet per Gintarės pasidalinimą, ji suvokė, ką iš tikro prarado. Suvokė, kaip svarbu save saugoti ir rūpintis savo kūnu. Savo, iš mokyklos parsineštu, patyrimu ji dalinosi su ašaromis akyse. Su jautrumu kitam ir jautrumu aplinkai, per tai suvokiant save. Tylėjau ir jos klausiau, su žavesiu, su akimirkos ypatingumu ir suvokimu, kad jos jautrumas kitam ir aplinkai tai atradimas sau, per save ir apie save. Po pasakojimo ji pasakė, kad labiausiai visą šį laiką norėjo apsikabinti mane ir man padėkoti. Padėkoti už išmokymą būti jautriai kitam. Būti empatiška ir padėkoti, kad leidau suprasti, kaip tai yra svarbu ir kokia tai dovana. Mums apsikabinus gėriau tos akimirkos jautrumą ir tyrą nuoširdumą.
Nors mano vaikams nėra lengva šiame pasaulyje būnant jautriems, emociškai pažeidžiamiems, dažnai kategoriškiems, o lankstumo dar tikrai reikės ilgai mokytis. Džiaugiuosi jais, kad net ir paauglystės laikotarpyje, net ir lankant valstybinę mokyklą, sugeba išlikti atviri ir nuoširdūs. Gebantys būti jautrūs kitiems ir aplinkai. Galintys išsakyti savo nuomonę, nors ne visada teisingą, bet savo. Iš savo patirties žinau, kad jų laukia nelengvas kelias, bet jis nuoširdus sau, atviras ir jautrus aplinkai, kartu ir kitam, tokiu būdu atrandant galimybę mokytis lankstumo. Kategoriškumas tai stuburo kaulai, o lankstumas, tai raumenų gebėjimas prisitaikyti. Be kaulų tvirtumo ir raumenų lankstumo, nebūtų galimybės judėti į priekį. Linkiu gebėti išlaikyti pusiausvyrą ir judėti pirmyn, pasitelkus stuburo tvirtumą ir raumenų lankstumą.
Jūsų Jolita
jolitazukeliene.com 