Šiaudiniai sodai buvo kuriami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šie artefaktai gali būti įvairių formų, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas aukštyn į dangų, o kitas – žemyn į požemį. Jei sodas sukasi, tai geras ženklas, nes tikima, kad jis valo namus, pripildo juos geros energijos ir harmonijos. Šiais laikais šiaudiniai sodai užsakomi vestuvėms, kabinami virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kalėdoms, Velykoms ir kitoms šventėms, dažnai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Ši unikali Lietuviška tradicija įgauna vis didesnę reikšmę, o daugelis šių tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančių darbų suvokiami kaip svarbus kultūrinio tapatumo ženklas. Šiaudiniai sodai lietuviams nuo seno simbolizavo dvasinės Darnos dėsnius. Sakralinės geometrijos žinija teigia, jog ir patys lygiakraščiai trikampiai, iš kurių sudaryta erdvinė Sodų struktūra, turi didelę galią. Trikampyje glūdi praeitis, dabartis ir ateitis, aukštyn nukreipta viršūnė yra mūsų vidiniai ketinimai, norai, siekiai, troškimai, o žemyn nukreipto trikampio viršūnė – tų siekių išdava. Šiaudinių sodų išskirtinė tradicija, tarsi mūsų senojo tikėjimo simbolinė išraiška, kuri mano nuomone parodo mūsų senosios tautos, Lietuvių pasaulio suvokimą, į kurį verta įsigilinti ir suprasti. Kaip teigia Vilniaus etninės kultūros paveldo centras savo tinklalapyje „Puošiami jie tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.“ Dar 2017 metais šis centras teikė paraišką Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, kad ši tradicija būtų įtraukta į Nacionalinį kultūros paveldo vertybių sąvadą ir ji buvo įtraukta. Tad nacionaliniu mastu į šią nematerialią vertybę buvo atkreiptas dėmesys.
Šie įdomūs ir turtingi tradiciniai sodai yra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse kaip Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Rusija, Suomija ir Švedija. Jų paplitimas rodo bendrą regioninį kultūrinį ryšį ir paveldo dalijimąsi tarp šių šalių. Šiuo metu šie sodai yra perduodami kaip dekoratyviniai interjero elementai, pakabinti skirtingose namų vietose. Tai rodo, kad ši tradicija, nors iš esmės turinti simbolinę ir apeiginę prasmę, prisitaiko prie šiuolaikinio gyvenimo ir tęsiasi kaip estetinis elementas. Nemažai žmonių tebesieja šiuos sodus su šeimos ir kalendorinėmis šventėmis, demonstruodami, kaip senovinės tradicijos gali gyvuoti šiuolaikinėje visuomenėje. Vestuviniai sodai tampa populiariu pasirinkimu jaunavedžiams, o jų naudojimas vestuvių jubiliejui ar krikštynoms atspindi norą išsaugoti ir perduoti šią tradiciją ateities kartoms. Sodų rišėjai, arba meistrai, kurie užsiima šios tradicijos puoselėjimu, tampa svarbia detale siekiant išsaugoti ir perduoti šią meninę praktiką. Tai yra ne tik vienos šeimos tradicijų perdavimas iš kartos į kartą, bet ir edukacinių mokymų lankymas, kurių metu leidžia žmonėms giliau suprasti ir puoselėti šią senovinę meno formą. Svarbu paminėti, kad šiaudinių sodų rišimo meistrai laikosi nuostatos, kad sodus reikia rišti ar auginti, mąstant apie teigiamus dalykus ir linkėdami gėrio. Tai ne tik prisideda prie estetinės aplinkos kūrimo, bet ir kuria bendruomeniškumo ir pasitikėjimo jausmą, kuris yra svarbus kultūriniam paveldui išsaugoti. Asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė, kuri yra parašiusi bent keletą knygų apie šiaudinių sodų simbolinę reikšmę, bei rišimo suptilybes, teigė, kad tai unikali tradicija, verta būti tarptautiniame UNESCO sąraše. „Tai yra viena iš tautodailės rūšių, kuri yra labai reikšminga ta prasme, kad joje užkoduota visa senovės baltų, ne tik lietuvių, pasaulėjauta. Senovės žmogus suprato pasaulį kaip trinarį, kad jis susideda iš dangaus, žemės ir požemio – šios trys sferos ir buvo atvaizduojamos sode“, – sakė M. Liugienė. Šiaudinių sodų tradicijos išties yra retas ir svarbus kultūrinis fenomenas, o jų tyrimai, susiduria su iššūkiais dėl medžiagos trumpo amžiaus. Nepaisant to, šie tradiciniai sodai palieka savo atspaudą liaudies dainose ir pasakojimuose, kurie atskleidžia ne tik dekoratyvinę jų funkciją, bet ir jų apeiginę reikšmę. Tai, kad šiaudiniai sodai buvo laikomi tarpininkais tarp šio pasaulio ir anapusinio, žemės ir dangaus, rodo gilų jų simbolinį reikšmingumą. Šie sodai buvo kaip jungiamasis elementas, kuris sujungdavo žmones su dvasiniu pasauliu. Kabinami virš stalo, jie sukūrė erdvę, kurioje šeima rinkdavosi, ir tikėta, kad šie sodai saugo, puošia ir apsaugo šią erdvę. Sovietų okupacija išties turėjo didelį poveikį tautinėms tradicijoms, įskaitant šiaudinių sodų rišimą. Tautinės kultūros ir papročių slopinimas tuo metu turėjo įtakos daugeliui tradicinių praktikų, ir šiaudiniai sodai buvo smarkiai paveikti. Tačiau pastebėtinas šių sodų atsinaujinimas ir populiarėjimas šiuolaikinėje visuomenėje. Tai būdas atgaivinti senovinę tradiciją, siekiant išsaugoti ir perduoti kultūrinį paveldą. Vieniems tai gali būti estetinio interjero elementas, o kiti, matydami gilų simbolinį prasmės turinį, gali investuoti į šiuos sodus kaip į tradicinę dvasinę apsaugą ir aplinkos harmoniją. Analizuojant šią tradiciją atskleidžia, kaip šiaudinių sodų reikšmė ir interpretacija gali kisti su laiku, prisitaikydama prie šiuolaikinių poreikių ir supratimo apie kultūrinį paveldą. 2023 metų gruodžio 6 d. Lietuvą pasiekė džiugi žinia. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta Šiaudinių sodų tradicija! Atrenkant vertybes į UNESCO Reprezentatyvųjį sąrašą taikomi penki kriterijai: jos turi atitikti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratą, turėti pagrįstus ilgalaikius išsaugojimo priemonių planus.
Kai tradicija yra pripažįstama kaip pasaulio nematerialaus paveldo objektas, ji tampa ne tik kultūrine vertybe, bet ir tautos atsakomybe. Šiaudų rišėjų pastangos populiarinti šią tradiciją per sodų pardavimus gali tikrai prisidėti prie jos vertinimo ir puoselėjimo. Įtraukimas į UNESCO paveldo sąrašą padeda didinti šios tradicijos prestižą, pritraukia dėmesio tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių turistų, kurie gali būti suinteresuoti įsigyti autentiškus šiaudinius sodus kaip unikalius suvenyrus. Tai, kad paveldas įgauna reikšmę, kai jis yra pripažįstamas tarptautiniu mastu, yra dažnas reiškinys. UNESCO palaikymas gali suteikti kultūriniam paveldui didesnį prestižą, o tai gali lemti didesnį susidomėjimą ir pagerinti jo ekonominę vertę. Mano asmeninė patirtis su šiaudiniais sodais, kuriuos pati kuriu, manau yra puikus pavyzdys, kaip paveldas gali gyvuoti ir evoliucionuoti per kartas. Mano įsipareigojimas šiai tradicijai ir noras ją perduoti kitiems yra svarbus aspektas, prisidedantis prie jos išsaugojimo. Šis požiūris suteikia papildomą perspektyvą į paveldo reikšmę, kuri įtrauktą į UNESCO sąrašą, ir atskleidžia, kad šis pripažinimas turi ne tik kultūrinę, bet istorinę reikšmę vietinei bendruomenei.
Mano rišamos heksagramos iš šiaudų, kaip suvenyras, telpa į 15cmx15cm dėžutes, kurios neša mūsų protėvių žinią po visą pasaulį. Ši nedidelė heksagrama, dar vadinama Dovydo žvaigždė, kaip pranašas neša šiaudinių sodų simbolinę reikšmę lietuvių tautai. Tai priminimas, kad šiaudiniai sodai lietuviams simbolizavo dvasinės darnos dėsnius. Iš trikampių sudarytoje heksagramoje slypi praeitis, dabartis ir ateitis, aukštyn nukreipta viršūnė yra mūsų vidiniai ketinimai, norai siekiai, troškimai, o žemyn nukreipto trikampio viršūnė – tų siekių išdava. Ji simbolizuoja žmogų, vyrą ir moterį, kaip jungiantį dangaus ir žemės pasaulius, žmogaus sielą. O kartu tai praktiška lietuviška sapnų gaudyklė, kuri tikime, kad išvalo erdvę ir besisukdama pripildo ją gera energija. Kviečiu norinčius įsigyti šių suvenyrų susisiekti su manimi asmenine žinute.
Jūsų Jolita
jolitazukeliene.com 