Kasdien savo darbe susiduriu su sunkiomis gyvenimo istorijomis. Jas išgirdus siekiu atliepti ir padėti. Kartais reikia kūrybiškų sprendimų ir čia pagelbėja visos mano turimos kompetencijos, iš įvairių gyvenimo sričių. Kai nori pagelbėti vienam žmogui, viskas paprasčiau. Kartais reikia tiesiog pabūti šalia, išgirsti ir priminti, kur yra jo stiprybės, kad žmogus galėtų savarankiškai eiti toliau. Mėgstu šią veiklą, nes iš žmogaus gauni grįžtamąjį ryšį, atsiliepimus ir padėkas. Matai jo pokytį, dėl to jaučiu džiaugsmą ir pasitenkinimą. Tai veikla kuri mane veža 😊. Tačiau dirbant sistemoje yra šiek tiek kitaip. Pagalba vyksta daug lėčiau, ne visada tavo numatytas pokytis įvyksta, taip kaip tu planavai. Ugdosi gebėjimas priimti kitus žmones, tokius kokie jie yra, be savų lūkesčių ir vertinimų. Čia man pagelbėja frazė „Neteisk kitų, kad pats nebūtumei teisiamas“. Sisteminis pokytis prasideda nuo duomenų rinkimo ir jų analizavimo. Tyrinėdama situacijas, strategiškai bandau rasti įvairius būdus ir priemones, kurių išmanymui reikia plėsti savo požiūrį, nuolat mokytis, domėtis naujovėmis, bendrauti su įvairiais žmonėmis, išgirsti jų nuomones, matymus, pasiūlymus. Tada darai sprendimą, prisiimi asmeninę atsakomybę, politiškai apgini savo siūlymą ir idėją, kuriai yra skiriamas finansavimas. Atrodytų lieka tiek nedaug, tik pasitelkus iš išorės partnerius tas priemones įgyvendinti. Kasmet viliuosi, kad įgyvendinus numatytas priemones, įvyks pokytis ir liūdna statistika pasikeis. Visame šiame ilgame procese prasideda mano savęs pažinimo ir saviugdos mokymai 😊. Pirma pamoka, kaip išlikti ramiai renkant ir analizuojant statistinius duomenis kurie kasmet vis liūdnesni. Antra pamoka, kaip išlikti drąsiai ir keisti ką dar galiu pakeisti, būdama valstybės tarnyboje. Trečia ir svarbiausia pamoka, kaip rasti viduje balansą lydimą išminties, kuris padėtų įvertinti ir suprasti tą skirtumą, kas yra mano jėgoms, o su kuo teks susitaikyti. Ketvirta pamoka, kaip visa tai įgyvendinti ir išgyventi, kai kasdien esi aplinkoje, kurioje žmonės yra pavargę, nusivylę ir nebetiki, kad ką nors gali pakeisti. Ir čia dažnai prisimenu žodžius „Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti; drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.“ Visų svarbiausia, kad po penkių metų sisteminio darbo, sąmoningai suprantu procesus, kuriuos valdau, nes daugelis atsidūrę šiame beprotiškame atsakomybių, informacijos, prievolių, kartu ir privilegijų, pagarbos statusui sraute, tiesiog kasdien bando išgyventi. Nuoširdžiai galiu pasakyti, pirmus metus būdama Socialinių paslaugų skyriaus vedėja dariau tą patį. Bandžiau kasdien išgyventi dieną, gesindama vis iškylančius probleminius klausimus, susidariusias situacijas, „degančių“ dokumentų, teisės aktų pakeitimų srautus. Tiesiog neturėdama nei minutės, sustoti ir sąmoningai suvokti, kaip viskas veikia. Buvau sraigtas, kuris sukasi iš pateikiamų darbų inercijos, sunkiai suvokiantis, ką veikia šalia esantis. Šiandien vis labiau pažįstu save ir sisteminiame darbe, įvardinu sau, vertybines nuostatas, kuriomis remiuosi dirbdama šiame darbe. Prieš metus nusibrėžiau aiškius savo tikslus, kuriuos noriu įgyvendinti esamoje pozicijoje. Priimu kasdienius iššūkius kaip pamokas, kurios yra gyvenimo dovanos, nes jas renkuosi į savo patirčių ir kompetencijų plėtimosi krepšelį. Kiekvieni valstybės tarnybos metai paliko asmenines pamokas, kurios virto mano gyvenimo frazėmis. Jos padeda prisiminti, dėl ko darau tai ką darau. Ir duok Dieve man jėgų eiti toliau… 😊 Mano tikslas – būti ne tik sprendimų ieškotoja, bet ir šalia esančia, kuri kartu su žmonėmis žengia pokyčio keliu, nepamirštant žmogaus vertės ir jo stiprybių.
jolitazukeliene.com 