Metodika

STEP programa Lietuvoje įgyvendinama nuo 2010 m. rudens. Programa siekiama ugdyti tėvų gebėjimą suprasti save ir vaiką, suprasti įsitikinimus ir jausmus, drąsinti, aktyviai klausytis, skatinti tarpusavio bendradrabiavimą ir nustatyti ribas pozityviais metodais. Ši programos versija akredituota 2014 m. kovo mėn. 30 d. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro direktoriaus įsakymu (Nr. 5ESF2-11). Ji pagrįsta Individualiosios psichologijos – Alfred Adler ir Rudolf Dreikurs – idėjomis. Daug tėvų nusprendžia prisijungti prie STEP tėvų grupės. Dešimtys tūkstančių grupių jiems suteikė galimybę aptarti idėjas ir pasidalyti patirtimi. Mokydamiesi ir taikydami idėjas tėvai taps atsakingesni. Tėvai nusprendę laikytis STEP programos, patobulins vaiko auklėjimo įgūdžius. Įgyti įgūdžiai padės jiems suprasti, kaip pastatyti laimingų namų pamatus.

Grupėje gali būti nuo 6 iki 12 tėvų. Grupės formuojamos pagal auginamų vaikų amžių. Amžiaus grupės auginantys 6-12 metų vaikus kita amžiaus grupė auginantys 12-17 metų vaikus. Programą sudaro 9 susitikimai, kiekvieną savaitę. Vieno susitikimo trukmė 2 val.

Atsiliepimai

• “Tai padeda sklandžiai spęsti problemas su vaiku ir su aplinkiniais, suprasti vieniems kitus.“
• „Namie pasikeičia „atmosferą“, santykiai su vaiku pagerėjo, nelieka įtampos. Jautiesi labiau savimi pasitikintis, nes žinai, ką kokioje situacijoje pasakyti.
• „Išmokys iš naujo pažvelgti į vaiką ir duos įgūdžių, kaip bendrauti su vaiku.“
• „Padeda išmokti pažinti problemas ir efektyviai jas spręsti.“
• „Išmoksite bendrauti su vaiku, jį suprasti, išspręsti konkrečias problemas.“
• „STEP programa padės labiau išgryninti sau elgsenos galimus būdus sudėtingose situacijose, bendraujant su vaiku.“

Ši programa sudaryta remiantis esminėmis tėvystės prielaidomis, sujungiant keturių svarbiausių tėvystės įgūdžių mokymo krypčių žinias ir įgūdžius:

• Adlerietiško tėvų mokymo (svarbiausia prielaida – pagrindiniai vaiko poreikiai yra priklaustyti ir jaustis svarbiam; gerbdami vaiką ir juo tikėdami, tėvai gali padėti jam augti pasitikinčiu, atsakingu, savarankišku);
• Bihevioristinio tėvų mokymo (svarbiausia prielaida – elgesys yra išmokstamas: tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys įsitvirtina, jei patenkina kažkokius vaiko poreikius ir yra kaip nors pastiprinamas);
• Humanistinio tėvų mokymo (svarbiausia prielaida – tėvų ir vaikų bendravimas turi būti grįstas empatija, autentiškumu ir priėmimu; tėvų ir vaikų teisės bei poreikiai yra vienodai svarbūs);
• Prieraišumo teorija grįsto tėvų mokymo (svarbiausia prielaida – sėkmingos tėvystės ir optimalios vaiko raidos pagrindą sudaro saugus vaiko prisirišimas prie tėvų).

Tai grupinė programa, kviečianti į 4 susitikimus, kur įgysite teorinių žinių, turėsite praktinių užsiėmimų, bei smagių diskusijų su kitais tėveliais. Juk tėvai – šeimos architektai, tai jie stengiasi kurti laimingus namus ir nuo jų labiausiai priklauso šeimos gerovė.

Metodo pagrindinis tikslas – įtraukti į sprendimo priėmimą pačią šeimą ir vaiką. Į pagalbos vaikui ir šeimai procesą, vaiko pageidavimu, gali būti įtraukiami ne tik šeimos nariai, giminės, bet ir vaiko patikėtinis, kuris padėtų vaikui išsakyti savo norus, jausmus, problemas, lūkesčius, suteiktų jam saugumo jausmą, padeda jam, prireikus už vaiką išsako jo poziciją.
Šeimos konferencijos metodu siekiama išsaugoti vaiką šeimoje, su vaiko gerove susijusias problemas išspręsti artimos ir išplėstinės šeimos rate, nesikišant institucijoms, išsaugant šeimos paslaptį bei konfidencialumą. Šis metodas gali būti taikomas tada, kai vaikas kenčia, nes tėvai skiriasi, kai vaikas netenka vieno ar abiejų tėvų, kai šeimos narys suserga (pvz., depresija ar kita liga), kai vaikas bėga iš namų, kai vaikui gresia išmetimas iš mokyklos, kai vaikui reikia globėjų (rūpintojų) šeimos, kai kinta vaiko fizinis aktyvumas, susikaupimas ir daug kitų atvejų, kurie suaugusiam kyla nerimas dėl vaiko gerovės.
Šeimos konferencijos metodą taiko ir vykdo šeimos konferencijos koordinatorius, yra nepriklausomas asmuo, nepažįstantis šeimos ir nežinantis jos istorijos. Šeimos konferencijos koordinatorius nepavaldus atvejo vadybininkui ar socialiniam darbuotojui, jis nepriima sprendimų, nemoko šeimos, tačiau padeda šeimai pasiruošti ir pravesti šeimos susirinkimą, kurio metu pati šeima sprendžia susidariusią situaciją, ieško ir suranda sprendimo būdus. Šeimos susirinkime pagrindinis veikėjas yra vaikas, kuris formuluoja klausimus, aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procese, ir sprendimai priimami iš vaiko pozicijos.
Šeimos konferencijos metodas pradėtas vystyti nuo 1980 metų Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčų sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 metais. Šiandien Šeimos konferencijos metodą taiko apie penkiasdešimt šalių. Pasaulyje metodas taikomas sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su vaiko gerove, bet taip pat ir senjorų, neįgalių asmenų šeimoje problemoms spręsti.

Tai 13 susitikimų ciklas, kurio metu tėvams teikiama individuali pagalba, padedanti pažinti savo emocijas ir jausmus, įgyti naujų įžvalgų dėl sunkumų, su kuriais susiduriame kasdien. Susitikimų metu siekiama padėti tėvams suprasti savo vaiką, ypač tuos, kuriems yra nustatyti mokymosi, aktyvumo, dėmesio ir kiti sutrikimai. Juose tėvai yra įgalinami išsiugdyti gebėjimus ir pasitikėjimą savimi, leidžiančius pradėti naudotis naujomis strategijomis, padedančiomis plėtoti savo vaiko kasdienio mokymosi galimybes. Metodo tikslas – suteikti tėvams individualią pagalbą, atsižvelgiant į konkrečius jų įgūdžius ir gebėjimus, performuojami jų elgesio modeliai bei pagerinami santykiai įvairiose gyvenimo srityse.

Vis prisimenu, kodėl mane taip žavi Baltiškos Lilos žaidimas. Kai žaidimo pradžioje žaidėjams reikia išridenti 6, o jis nekrenta. Gera stebėti žaidėjų dialogus vykstančius viduje, kuriuos ištransliuoja kūnas. Kai viso žaidimo metu, žaidėjai turi būti čia ir dabar, o galvoje vis tiek suka tai kas buvo praeityje arba kas bus ateityje, o Baltiška Lila tai parodo. Kai reikia žaidėjui nuspręsti ridenti su vienu ar su dviem kauliukais, o jis viską daro automatiškai, taip kaip kasdieninėje veikloje ir krenta tai kas vyksta kasdien. Kai ieško žaidimo taisyklių, kurios išmoktos nuo vaikystės, o Baltiška Lila veikia kitaip. Visada lydėdama žmones Baltiškos Lilos lenta, žaviuosi kiek ji išpakuoja, kiekvienam asmeniškai. Kiek daug atranda žaidėjas savo viduje ir kiek sprendimo būdų gimsta, kad jo gyvenimas keistųsi. O kartais žmogus atranda, kad gyvena taip kaip nori ir keisti net nieko nereikia. Pasidaryti vidinę reviziją, o kaip aš šiame pasaulyje veikiu, kokiais elgesio modeliais vadovaujuosi, manau svarbu kiekvienam, kuris siekia suvokti, kokioje realybėje gyvena. Kiekvieno žaidėjo lydėjimas Baltiškos Lilos lenta, man yra didžiausia dovana, nes visada gera matyti žmogaus vidinius atradimus ir transformacijas.

Biuties darbai pagal vaikų amžių

Pratimas “Pažintis su žmogumi, veidrodyje“

1 savaitę, atsikėlę ryte, pažvelkite į veidrodį ir pasakykite garsiai vieną savo gerąją savybę. Užrašykite ją ant lapo. Savaitės gale, turėtumėte jų turėti 7. Septynias gerąsias savo savybes. Ką su jomis veikti papasakosiu kitą savaitę. Sėkmės susipažįstant su žmogumi, kuris yra veidrodyje.

Pratimas „Kairė, dešinė ranka“

Turite 7 savo gerąsias savybes. Kiekvieną dieną, šias savybes rašykite pradžioje – dešine ranka, dešimt kartų, paskui – kaire ranka, dešimt kartų. Ir taip 7 dienas (1 savaitę). Kas dešiniarankiai, rašant kaire ranka, linkiu didžiausios sėkmės ir kantrybės (teko ir man tą patirti, tik savybių buvo daugiau 😊). Kas kairiarankiai, rašant dešine ranka, taip pat linkiu didžiausios sėkmės ir kantrybės.

Pratimas “Vardan ko?“

Parašykite ant lapo 7 Jums šiuo metu svarbiausias vertybes. Paskui nusibraižykite ratą, kuriame būtų 7 skiltys. Stebėkite save kiekvieną dieną. Pabandykite pastebėkite kam tą dieną, sakote TAIP, o kam sakote NE. Tai kam sakote TAIP įrašykite į nusibraižytą ratą. Per savaitę surinkite 7 skiltis.

Pratimas “Naujas įprotis“

Ne vienas turime tokius įpročius, kuriuos norėtume pakeisti. Tad pasiūlymas ir iššūkis Jums. Surašykite 7 įpročius, kurių norėtumėte atsikratyti. Tada peržvelgę visus nutarkite kurį įprotį keisite ir kaip. Sakoma tuščia vieta nebūna 🙂 Ir tai tiesa 🙂 Tarkim, pavyzdys. Žinau, kad kava su pienu kenkia, tačiau kavos noriu ir ji man reikalinga, kad pakelčiau tonusą. Tad 7 dienas iš eilės, geriu kavą be pieno. Pirmais kartais kava be pieno labai neskani, tačiau geriant kiekvieną dieną ji darosi vis skanesnė ir įprastesnė. Nugalėkite baimes ir atraskite pažinimo jausmą!

Emocinio kognityvinio koučingo metodas “Vesk savo vaiką į sėkmę“

Tai metodas pagrįstas moksliniais tyrimais, jį pristato ir rekomenduoja Nacionalinė švietimo agentūra

https://www.youtube.com/watch?v=saTHCK25lcs