Pastaruoju metu darbe vis dažniau susiduriu su situacijomis, kai mažamečiai ir jų tėvai dėl, atrodytų, paprastų dalykų patenka į nemalonias aplinkybes. Vienos jų susijusios su elektriniais paspirtukais, važinėjimas be šalmo, neturint teisės valdyti elektrinės transporto priemonės, eismo įvykiai. Na, o kitos – su telefonais, seksualinio turinio platinimu ar bendravimu uždarose draugų grupėse, kur įžeidinėjimai ir necenzūriniai žodžiai gali tapti kito vaiko pažeminimu.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip vaikų išdaigos, neatsargumas ar tiesiog noras pasilinksminti. Tačiau kartais pasekmės būna gerokai rimtesnės, nei vaikai įsivaizduoja. Šįryt apie tai kalbėjausi ir su savo paaugliais vaikais. Vaiko raida tokia, kad jis dar tik mokosi numatyti pasekmes, įvertinti riziką, suprasti ribas ir prisiimti atsakomybę. Tai, kas suaugusiajam atrodo akivaizdu, vaikui gali būti visiškai nesuprantama. Draugų paskatintas paspirtuko manevras gali baigtis pavojinga situacija ar kito žmogaus sužalojimu. Netinkamas turinys, persiųstas draugų grupėje, gali tapti kito žmogaus orumo ir privatumo pažeidimu. Apnuoginto kūno nuotrauka gali būti interpretuojama kaip pornografinio turinio sklaida. Įžeidžianti žinutė, parašyta juokais, gali įskaudinti ir turėti pasekmių, kurių vaikas net neįsivaizdavo.
Vaikai ne visada supranta, ką daro. Tačiau tai nereiškia, kad jų veiksmai neturi pasekmių.
Kai įvykis pasiekia policiją ar kitas su vaikais susijęs institucijas, prasideda aplinkybių aiškinimasis. Į procesą įsitraukia įvairūs specialistai, vertinama situacija, kalbamasi su vaikais ir jų tėvais. Priklausomai nuo aplinkybių ir vaiko amžiaus, gali būti sprendžiama dėl teisinės atsakomybės ar kitų priemonių. Net ir tais atvejais, kai dėl amžiaus baudžiamoji ar administracinė atsakomybė netaikoma, pati situacija niekur nedingsta. Ji pareikalauja vaiko, šeimos ir įvairių specialistų laiko, dėmesio bei emocinių pastangų. Ir visa tai kartais prasideda nuo vieno neapgalvoto veiksmo. Nenoriu sakyti, kad vaikams nereikia telefonų ar elektrinių paspirtukų. Tačiau vis dažniau savęs klausiu: ar mes, suaugusieji, pakankamai įvertiname, kam ir kokią atsakomybę patikime?
Telefonas nėra tik priemonė paskambinti tėvams ar pažiūrėti vaizdo įrašą. Tai vartai į visą pasaulį – su jo galimybėmis, rizikomis, svetimais žmonėmis ir turiniu, kuriam vaikas dar gali būti nepasiruošęs. Elektrinis paspirtukas nėra tik smagi pramoga su draugais. Tai transporto priemonė, kurios vairavimas reikalauja gebėjimo laikytis taisyklių, įvertinti aplinką ir pasirūpinti savo bei kitų saugumu.
Šiandien su savais vaikais kalbėjomės ir apie tai, kad kartais geriausias sprendimas yra neskubėti. Galbūt telefoną ar paspirtuką dar per anksti patikėti vaikui, kuris nepasirengęs saugiai jais naudotis. Galbūt reikia daugiau laiko, pokalbių, aiškių susitarimų ir suaugusiojo priežiūros. Norisi pakviesti tėvus nevertinti vaiko pasirengimo telefonui ar paspirtukui, vien pagal jo amžių, norus ar tai, ką jau turi jo draugai.
Prieš paduodami vaikui telefoną ar patikėdami paspirtuką, paklauskime savęs:
– Ar mano vaikas geba numatyti galimas savo veiksmų pasekmes?
– Ar jis žino, kaip elgtis nesaugioje situacijoje ir kada kreiptis pagalbos?
– Ar supranta, kad tai, kas vyksta internete ar draugų grupėje, taip pat yra tikras gyvenimas, kuriame galioja pagarba, privatumas ir atsakomybė?
– Ar galiu būti tikras, kad jis gebės pasirūpinti savimi ir nepadarys žalos kitiems?
Ir dar vienas svarbus klausimas – ar mes apie visa tai su vaikais kalbamės dar prieš įvykstant nelaimei, ar tik tada, kai jau tenka aiškintis, kas nutiko?
Rašau tai ne tam, kad išgąsdinčiau tėvus ar apkaltinčiau vaikus. Dalinuosi todėl, kad kasdienybėje kartais pamirštame, kiek daug atsakomybės slypi iš pažiūros paprastuose sprendimuose. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga nėra apsaugoti vaikus nuo visų klaidų. Mūsų pareiga – padėti jiems užaugti taip, kad jie gebėtų atpažinti rizikas, suprasti savo veiksmų poveikį ir atsakingai rinktis. Kartais didžiausia meilė vaikui yra ne nupirkti tai, ko jis labai nori, o laiku sustoti ir paklausti savęs: ar jis jau pasiruošęs? Apie tai verta pagalvoti kiekvienam iš mūsų.
Nuoširdžiai Jolita❤️
